Pigus raktas gali veikti ir tris mėnesius, ir trejus metus. Skirtumą lemia ne kaina, o tai, iš kur raktas atsirado. Atsakykite į 8 klausimus – pamatysite, kokie požymiai jūsų atveju kelia riziką ir ką galima pasitikrinti pačiam.
Beveik visi „per pigūs“ raktai patenka į vieną iš šešių schemų. Nė viena iš jų nėra klastotė – raktas tikras ir iš tikrųjų veikia. Problema ta, kad jis buvo skirtas kam nors kitam, ir gamintojas anksčiau ar vėliau tai pamato.
Įmonė nusiperka licenciją 500 darbo vietų su tūrine nuolaida, panaudoja 200, o likusias 300 kas nors pardavinėja po vieną. Kiekvienas raktas tikras. Bet gamintojas mato vieną sutartį, o ne 300 pirkėjų.
Kaip atpažinti. Kai sutartis peržiūrima, miršta visas blokas iš karto – dažnai tą pačią dieną nustoja veikti šimtai raktų, ir niekas iš pirkėjų nesupranta, kas nutiko.
OEM licencija gamintojo parduodama pigiau su sąlyga, kad ji keliaus kartu su konkrečiu kompiuteriu. Atskirai ji būna nurašyta, likusi iš nebaigtos gamybos partijos arba paprasčiausiai nuimta nuo įrangos.
Kaip atpažinti. Veikia, kol niekas neklausia. Perkeliant į kitą kompiuterį arba keičiant pagrindinę plokštę aktyvavimas nutrūksta ir nebeatsistato.
Tas pats produktas skirtinguose regionuose kainuoja skirtingai, kartais kelis kartus. Raktas nuperkamas ten, kur pigiausia, ir parduodamas čia. Formaliai tai ta pati programa.
Kaip atpažinti. Aktyvavimas atmetamas arba programa persijungia į kito regiono kalbą ir palaikymą. Atnaujinimai ateina iš to regiono serverių, o vietinė pagalba raktą mato kaip svetimą.
Gamintojas dalija nemokamas licencijas mokykloms, dėstytojams, partneriams demonstracijoms ir žurnalistams apžvalgoms. Jos pažymėtos „not for resale“ ir techniškai niekuo nesiskiria nuo pirktinių.
Kaip atpažinti. Tokia licencija atšaukiama iš karto, kai pastebima, o ginčytis nėra dėl ko: ji niekada nebuvo skirta parduoti, todėl pirkimas neturi teisinio pagrindo.
Parduodamas ne raktas, o įrankis arba instrukcija, kaip iš naujo paleisti nemokamą bandomąjį laikotarpį. Pirkėjas mato veikiančią programą ir mano nusipirkęs licenciją.
Kaip atpažinti. Gamintojo paskyroje licencijos nėra apskritai – nes jos ir nebuvo. Programa nustoja veikti po 30 dienų, o pardavėjas pasiūlo „atnaujinti“ dar kartą.
Raktas nuperkamas oficialiai, tik svetima banko kortele, ir iškart perparduodamas. Iki tol, kol tikrasis kortelės savininkas pastebi ir susigrąžina pinigus, praeina savaitės ar mėnesiai.
Kaip atpažinti. Būtent ši schema paaiškina garsųjį „veikė tris mėnesius, o paskui dingo“. Pirminis užsakymas atšaukiamas atgaline data, o kartu su juo ir raktas.
Nereikia nieko siųsti ir nieko klausti. Viską, kas svarbu, matote savo paskyroje ir savo dokumentuose.
Kiekvienas rimtas gamintojas turi asmeninę paskyrą, kurioje matomos jūsų licencijos: Kaspersky – my.kaspersky.com, Bitdefender – central.bitdefender.com, F-Secure – my.f-secure.com, kiti – analogiškai. Jei raktas ten neprisiregistruoja, apie licenciją kalbėti nėra prasmės.
Paskyroje matomas tikslus galiojimo pabaigos laikas. Pirkote metams, o matote 217 dienų – vadinasi, raktas buvo aktyvuotas prieš jus. Tai vienas patikimiausių požymių, ir jis matomas iškart.
Jei pirkote licenciją trims įrenginiams, o paskyra rodo, kad du jau užimti nepažįstamais įrenginiais, raktas naudojamas ne tik jūsų.
Pasitaiko, kad parduodama „Premium“, o aktyvuojasi bazinė versija. Paskyroje rašomas tikrasis pavadinimas, o ne tai, kas buvo skelbime.
Legaliam pardavėjui tai vieno mygtuko darbas. Pilkajam – neišsprendžiama problema, nes sąskaita atskleistų, iš kur raktas atsirado. Atsakymo greitis pasako daugiau nei bet koks patikrinimas.
Gamintojo svetainėje turi būti to produkto puslapis. Jei jo nėra arba rašoma „no longer available“, raktas greičiausiai yra senų sutarčių likutis. Naujų raktų nebegaminamiems produktams rinkoje neatsiranda.
Privačiam vartotojui blogiausia, kas gali nutikti, – reikės pirkti antrą kartą. Įmonei tas pats raktas užkuria tris skirtingas problemas, ir dvi iš jų neturi nieko bendra su kibernetiniu saugumu.
Auditui, klientui, draudikui ar kibernetinio saugumo dokumentacijai licencija įrodoma dokumentu, o ne veikiančia programa ekrane. Raktas laiške nėra dokumentas.
Be PVM sąskaitos faktūros išlaidų neįtrauksite į sąnaudas ir pirkimo PVM neatskaitysite. Sutaupyti trisdešimt eurų ir prarasti teisę į atskaitą – prasta aritmetika.
Kai raktas nustoja veikti darbo dieną, reikia ne teisybės, o veikiančios apsaugos per valandą. Turint pardavėją su rekvizitais tai skambutis. Neturint – nauja pirkimo procedūra nuo nulio.
Jei raktas neveikia arba nustoja veikti anksčiau laiko, tai yra netinkamos kokybės skaitmeninis turinys. Pardavėjas privalo arba ištaisyti, arba grąžinti pinigus – ir pirmiausia pretenzija reiškiama jam, o ne gamintojui.
Lietuvoje vartotojų ginčus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – vvtat.lrv.lt. Jei pardavėjas registruotas kitoje ES šalyje, padeda Europos vartotojų centras. Abi paslaugos nemokamos.
Bankai turi lėšų grąžinimo procedūrą, kai prekė negauta arba neatitinka aprašymo. Ji turi terminus, todėl kreiptis verta iškart, o ne po pusmečio derybų su pardavėju.
Gamintojas neprivalo kompensuoti rakto, nupirkto ne pas jį ar ne pas jo platintoją. Dažniausiai jis paaiškins, kodėl raktas nebegalioja, ir tuo pagalba baigsis. Pinigus grąžina pardavėjas.
Sąžininga pastaba. Ne kiekvienas pigus raktas yra pilkas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje UsedSoft (C-128/11) pripažino, kad neterminuota programinės įrangos licencija, pirmą kartą parduota Europos ekonominėje erdvėje, tam tikromis sąlygomis gali būti perparduota – jei pirmasis pirkėjas savo kopiją tikrai nustoja naudoti.
Bet ši išimtis netaikoma nei prenumeratoms, nei po vieną skaidomoms tūrinėms licencijoms, nei OEM raktams, atsietiems nuo įrangos, nei iš kitų regionų atvežtiems raktams – o būtent iš to susideda didžioji dalis to, kas siūloma už kelis eurus. Todėl teisingas klausimas yra ne „ar pigu“, o „ar pardavėjas gali pasakyti ir įrodyti, iš kur raktas“.